Keli žodžiai apie Łazienki Królewskie parką

Rūmai saloje

Łazienki Królewskie yra viena iš tų vietų, kurias tiesiog privalu pamatyti Varšuvoje. Tai vienas gražiausių rūmų ir parko kompleksų visoje Europoje. Parką XVIII amžiuje įkūrė paskutinis Lenkijos karalius – Stanislovas Augustas Poniatovskis, kuris praleisdavo čia šiltuosius metų mėnesius.

Parko pavadinimas, išvertus pažodžiui į lietuvių kalba, reiškia „karališkieji vonios kambariai“. Parkas gavo tokį pavadinimą dėl to, kad XVII amžiaus pabaigoje parko saloje buvo įrengta pirtis, kuri po įvairių pastato plėtros darbų XVIII amžiuje tapo dabartiniais Rūmais saloje (lenk. Pałac na Wyspie). Šiuose rūmuose karalius Poniatovskis kiekvieną ketvirtadienį kviesdavo kartu papietauti ir aptarti naujausių įvykių garsiausius tų laikų mokslininkus bei poetus.

Šiandien Rūmuose saloje galima pasigrožėti karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio paveikslų kolekcija.

Lazienki parko adresas

Virtualus pasivaikščiojimas po Lazienki parką

Łazienki Królewskie

Agrykola 1, 00-460 Warszawa

Automobilių stovėjimo aikštelė

Kaip pasiekti Lazienki sodą viešuoju transportu?

Į Lazienki sodą galite atvažiuoti naudodamiesi Varšuvos viešuoju transportu:

Metro

  • I metro linija – stotis „Politechnika” (14 minučių pėsčiomis)

Tramvajais/autobusais

Artimiausia stotelė: Łazienki Królewskie

Toliau esančios stotelės: Plac Na Rozdrożu, Spacerowa, Zaruskiego, Agrykola

Praktinė informacija

  • Bilietai: įėjimas į parką nemokamas
  • Darbo valandos: sodas atidarytas kasdien nuo 6:00 iki 20:00

Parko flora ir fauna

Łazienki Królewskie tai išskirtinis kultūros bei gamtos koegzistavimo pavyzdys. Parke galima pasigrožėti gausybe čia augančių augalų – kiekvienų metų pavasarį parke pražįsta iki 100 000 gėlių.

Rudosios parko ambasadorės – voverės

Parke taip pat galima sutikti laisvai besiganančią stirną, tapusius parko simboliais povus, taip pat gausybę paukščių, tame tarpe antis, gulbes, žuvėdras bei daug kitų paukščių, daugybę šelstančių tarp medžių voveraičių, dalis kurių būtinai patikrins ar parko lankytojų ištiestuose delnuose nelaukia kažkoks skanėstas.

Parko svečius savo nuostabiomis spalvomis stulbina parko povai

Łazienki Królewskie parkas užima 76 ha, iš kurių daugiau nei 4 ha užima 3 sujungti kanalais tvenkiniai. Vejos bei pievos užima daugiau nei 37 ha, o sezoniniai gėlynai apie 4,60 ha.

Sodų tipai

Parko lankytojai gali grožėtis 4 tipų sodais:

  • Karališkuoju XVIII amžiaus sodu;
  • Romantiškuoju XIX amžiaus sodu;
  • Modernistiniu XX amžiaus sodu;
  • Kinišku sodu.

Karališkasis XVIII amžiaus sodas

Rūmai saloje – XVIII amžiaus sodo dalis

Karališkasis XVIII amžiaus sodas tai seniausia parko dalis, įkurta XVII amžiaus pabaigoje. Prie pastatyto saloje antroje XVII amžiaus pusėje pirties pastato buvo įkurtas nedidelis itališko stiliaus sodas.

Lazienki parkas, prieš tai kaip juos perėmė bei perstatė Stanislovas Augustas, buvo žvėrynu organizuojamiems toje vietoje medžioklėms. Stanislovas Augustas išplėtė XVII amžiaus pirtį, ko pasekoje pirties pastatas virto reprezentaciniais, klasicistiniais Rūmais saloje.

Pradžioje rūmus supo nedidelis vandens telkinys, tačiau 1784 metais jis buvo išplėstas ir taip atsirado reguliarios formos tvenkinys, siekiantis Agrykoli gatvę, o ant tilto (esančio kitoje tvenkinio pusėje, apie 250 m į šiaurę nuo Rūmų) karalius pastatė paminklą Jonui III Sobieskiui.

Iš pietinės pusės Rūmus supa antras tvenkinys su dar viena sala ir įkurtu joje amfiteatru, kuris iš pietinės pusės kanalu yra sujungtas su trečiu tvenkiniu. Kanalo krantus jungia nedidelis tiltelis, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Rūmus saloje.

Teritorijoje į vakarus nuo Senosios oranžerijos pastato (lenk. Stara Oranżeria, vadinamos irgi Wielka Pomaranczarnia – t.y. dideliu stikliniu pastatu skirtu apelsinams auginti), sujungtu su Karališkuoju teatru (lenk. Teatr Królewski) bei Skulptūrų galerija (lenk. Galeria Rzeźby), buvo praeityje įkurti sodai, kuriuose buvo auginamos daržovės, stovėjo specialūs šiltnamiai, kuriuose buvo auginamos figos, ananasai, apelsinai.

1818 metais ši teritorija buvo perdaryta į Varšuvos universiteto botanikos sodą (lenk. Ogród Botaniczny Uniwersytetu Warszawskiego), esančio šioje vietoje iki šiol.

Romantiškasis XIX amžiaus sodas

Romantiškojo XIX amžiaus sodao dalis

Svarbiausiu architektūros elementu šioje parko dalyje yra Belvederio rūmai. 1817 metais Lazienki parkas buvo parduotas Rusijos imperatoriui Aleksandrui I, kuris dar 1815 metais buvo karūnuotas Varšuvoje Lenkijos karalystės karaliumi, ir nuo to laiko Belvederio rūmai tapo privačia dižiojo kunigaikščio Konstantino, imperatoriaus brolio, rezidencija. Pagal architekto Jokūbo Kubickio (lenk. Jakub Kubicki) projektą buvo pastatyta Sibilijos šventykla (besirandanti į šiaurės-rytus nuo Belvederio rūmų) bei pastatyta 1822 metais Egipto šventykla (esanti į pietryčius nuo rūmų).

Modernistinis XX amžiaus sodas

Chopino paminklas modernistiniame XX amžiaus sode

Pagrindinis šio sodo akcentas – Šopeno paminklas, apsuptas nuostabių rožynų, prie kurio kasmet nuo 1959 metų, nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos, kiekvieną sekmadienį, 12:00 ir 16:00 valandą, vyksta nemokami gyvos Šopeno muzikos koncertai (lenk. Koncerty Chopinowskie), kuriuos atlieka puikūs pianistai iš viso pasaulio.

Kiniškas sodas

Kiniškas sodas – tai naujausia parko dalis, atidaryta 2014 metais. Sode randasi 2 įmantriai dekoruotos, kiniško stiliaus pavėsinės, apsuptos nuostabių gėlynų, kurias jungia takelis bėgantis per tiltelį permestą per pavėsines skiriantį tvenkinį. Ypač gražiai sodas atrodo temstant, kai yra įjungiami raudoni šviestuvai.

Naudingos nuorodos

Jei pasigedai kažkokios informacijos šiame straipsnyje arba el. puslapyje – nedvejodama(s) brūkštelk man žinutę čia 😉

Iki susitikimo Varšuvoje! 😉

Varšuvietė

Jums irgi gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *